man gan neseniai toks panikos pilnas emocijų ciklas praėjo,bet sunku jį apibudinti,pvz man jis buvo per vieno žmogaus žodžius atsiradęs,kur tiesiog mane varo iš proto tos mintys ta kalba,sugrįžta ir noras negyventi jau seniai apie mirtį minčių neturėjau o tada buvo tokios mintys galvoje,ašarų sutramdyti nėjo,verkiau be sustojimo,galva jau tokio krūvio neatlaiko atrodo pavažiuos stogas vieną dieną,nes susiimu už galvos,nors ir bandau žodžius ištrinti iš savo minčių man galvoje jie skambėjo,dabar nutraukiau bendravimą su tuo žmogumi ir jaučiuosi ramesnė,bet po to žmogaus kankinimo-nors jis sakosi mat linki gero bet kitus iš proto varo,man užėjo žiaurūs širdies skausmai,kreipiausi į daktarus,dabar vaistus geriu.Nutrūkus ryšiui su tuo žmogumi ir gyvenimas pasikeitė aš daugiau šypsausi,man nutiko daug gerų permainų,atsirado puikių emocijų,kas yra labai gerai ir jau pačiai smagiau gyventi
pirms 14 gadiem
500