Aš gyvenu be pykčio. Pyktis tai panašiai kaip blogio darymas. Ar jis gali būti pateisinamas? Pyktis tai yra "suvaidinimas" kuris mūsų manymu turi įtakoti kitus taip kad mes gautume naudą, tik todėl žmonės būna suvaidina pyktį kopijuodami kitus žmones. Pyktis tai kito laisvos valios negerbimas, ir atsakomybės nuo savęs nuėmimas.
Kai pradedi suprasti kad visi žmonės nori to paties jeigu būtų tikrai nuoširdūs, o tik klaidingos ir supainiotos proto nuostatos priveda prie to kad tų pačių dalykų žmonės siekia net labai kvailais metodais - tuomet yra tik gaila tokių žmonių kurie yra ant tiek susipainioję.
Taip pat, pyktis kyla tik iš nesuderintų su savo vidumi proto nuostatų.. o protas kaip žinia nuolat mąsto vien ribotu požiūriu. Pyktis ar baimė - šiuo atveju yra geriausi draugai, kurie maždaug sako "štai čia reikia keisti kažką" - jie labai padeda pamatyti ką reikia keisti, tiesiog nukreipia dėmesį.
"Nes jeigu ką nors norime keisti, pirmiausia turime keisti save"-tai labai gilus p
pirms 14 gadiem
500