Kaip sakoma išmintis geriau už protingumą, o meilė geriau už išmintį. Protingi ar intelektualūs teiginiai yra atskiri pabiri vienetai neapimantys visumos taip - kaip visumą apima išmintis. Išmintis yra įgijama tada kada yra pradedama gyventi pagal tai kas yra tiesa/tikra. Žmogus iš pradžių veikia savanaudiškai, po to savo uždaros grupės naudai, po to galbūt valstybės ar planetos mastu - o išmintimi pavadinčiau tai kuomet žmogus pradeda veikti visumos labui. Nes tuomet protas yra suvienijamas su dvasia. Protas tampa tyras ir gali lengviau atspindėti dvasines įžvalgas. Protas tampa įrankiu, o vadovauja žmogaus tikrasis dvasinis aš. Žmogus tampa vientisas ar bent vis labiau vientisas. (atsakant į tai kas ta išmintis)
Kokia veikla apibūdina? Galbūt tai kad jis GYVENA išmintimi, o ne tik kalba išmintingai. Galbūt tai kad jis besąlygiškai myli visus žmones mylėdamas kiekvieną neišskirdamas nė vieno daugiau ar mažiau.
pirms 14 gadiem
Vaidas Sarcevičius, pirms 14 gadiem :
(Na, kad jau netilpo čia užbaigsiu) Paradoksalu, bet didžiausia išmintis yra tada, kada žmogus vietoj net ir teisingų bet sustabarėjusių išminties sistemų vis labiau pradeda vadovautis GYVUMU, vidiniu vedimu iš vidaus, per viršsąmonę, iš širdies, Dievo ir dvasinio pasaulio vedimu, tikruoju suvienytu savojo aš vedimu, kaip priešprieša ribotam uždarom sistemom mąstančiam protui.