Pirmiausia, kalbant apie isdavyste, reikia isisamoninti, kad viena karta isdaves, zmogus gali padaryti ir antra karta. Cia panasiai kaip su vagystem: pavogi ka nors vienakart, pavogsi ir antrakart. Zinoma, isdavysciu pasikartojimas ar nesikartojimas priklauso nuo kiekvieno zmogaus. Pavyzdziui, jei viena karta paflirtavai (pasibuciavai, permiegojai ir t.t.) su kitu ir zmogui tai patiko, manau, isduos ir antrakart. Bet jei isdaves zmogus jaus kalte, gali buti, kad nebekartos to (nebeisduos). Ir dar vienas svarbus momentas. Jeigu isdavyste padares zmogus nieko nesakys savo antrajai pusei, jei rodys demesi, tai jie abu ramiai gyvens. Bet jei antroji puse pastebes, kad jo mylimasis/mylimoji elgiasi ne taip, kaip anksciau, kad neberodo pakankamai demesio, tuomet prasides itarimai ir t.t. Vieni atleidzia isdavyste, jei jau turi vaikuciu ir nenori, kad vaikai augtu be kurio nors is tevu. Kiti neatleidzia, taip pasmerkdami vaikus psichologiniam suzalojimui. Atleidima lemia aplinkybes...
pirms 14 gadiem
RSS barotne
500