Puikus laikai buvo senoveje...zmones vienas kitam nekvarsino galvos del maisto kokybes, neaiskino ka valgyti. Jie neaanalizavo nudobto bizono mesos sudeties ir maistines vertes, neskaiciavo kiek kaloriju maiste. Jie tiesiog mito tuo,kas ju nuomone,gerai atrode,gardziai kvepejo ir tiko skonio receptoriams.Ir tai truko milijonus metu...
Kaip zmones gyveno visa ta laika be dietologu nurodymu ar mokslo ziniu?Labai paprastai. Gyvunai(taip pat ir zmones) VADOVAVOSI IR TEBESIVADOVAUJA INSTINKTAIS.Turiu galvoje,kad potraukis tam tikram maistui gana daznai reiskia nesamoninga, nuojauta pagrysta pasirinkima, ko organizmui reikia.
Kyla klausimas-kuriame savo raidos etape zmones neteko dideles dalies gebejimu,vadovaudamiesi skoniu,kvapu ar kitais jutimais atpazinti,kas jam tinka,o kas-ne? Kur kas svarbesnis yra kitas klausimas-kaip po galais tuos gebejimus atgauti? Tas,kuris nori susigrazinti rysi su instinktais(kad butu sveikas),tures vengti bet kokio gamtai svetimo,t.y. zmogaus perdirbto i
pirms 13 gadiem
kaip kažkas pasakė: O tai ką..negi sveikas numirsi :D
— ...., pirms 13 gadiem