- Не знаю, да и знать не хочу. Пойду прапорщика спрошу . . . или тебе по шее дам.
- Московское вpемя пятнадцать часов. Для пpапоpщиков повтоpяем: большая
стpелка на 12, маленькая на 3.
Обиделись пpапоpщики и купили себе электpонные часы. Идет пpапоpщик. Мальчик
у него спpашивает вpемя.
- Двенадцать делить на тpидцать четыpе.
- А это сколько ?
- Иди на@#$, мальчик. Я сам уже 3 часа делю…
Кто был в армии, тот в цирке не смеётся.
Džiaugiuosi, kad mano vaikams to neteko, ir tikiuosi, kad anūkai irgi išvengs.
Mums, tada priverstiems skaityti svetimos armijos, okupavusios mūsų valstybę, priesaikos tekstą, greičiau turėtų būti gėdos diena. Gėdos dėl tuometinio bejėgiškumo, ir (kaip tada atrodė) – neišvengiamumo.
O nostalgija…
Buvome jauni, kvaili – tokia ir nostalgija, nostalgija jaunystei, kai ir dangus buvo mėlynesnis, ir gėlės margesnės, ir mergos jaunesnės atsisukdavo. Nostalgija jau
pirms 14 gadiem
500
Labai visi aktyviai atsakinėjo į klausimą apie vyną,matyt daug kas švenčia:)
— Vida , pirms 14 gadiem