Jeigu darai kažką gero kitiems, aš bent darau besąlygiškai, todėl kad juos myliu, todėl kad man nerūpi ką jie atgal padarys.. todėl kad noriu jiems gero, o ne kažkoks "protingas" dalykas tai būtų. Perleisti atsakomybę ant kitų bene lengviausia... bet ar reikia taip daryti?
Tai būtų pirma.
O antra, koks ryšys turėjo būti su tuo žmogumi, kiek buvo į jį įsiklausoma, kad jis taip galėjo imti ir "atsukti nugarą"? Jeigu tikrai buvo bendravimas ir palaikomas "ryšys" su juo, tada tai nebūtų buvę netikėta. Žmonės prisikuria visokiausių planų, ir tyli užsidarę, nepasakydami kitiems kad va "po pirmos dienos nusprendžiau kad gyvensim visą gyvenimą kartu, tik va pusę metų tau to nesakiau"... O kitas galbūt buvo paprastas žmogus besielgiantis pagal tai kas jam buvo sakoma. :)
{exp
pirms 13 gadiem
500
Skaistė Norkutė, pirms 13 gadiem :
zmogus kuri mylejau buvo geriausia drauge,is kurios nenorejau nieko mainais, tik draugystes ir ji tiesiog nusprende kad nebenori bendrauti, visiskai be priezasties...